Vilnius Gallery Weekend at Kompresorinė: [not]Criticising

Kompresorinė taip pat jungiasi prie VGS ir kviečia aplankyti Alisos Palavenis ir Justas Kažys parodą [ne]Kritika.

Kompresorinės lankymo valandos VGS metu:
rugsėjo 7 d., ketvirtadienis: parodos atidarymas 19.00 – 21.00
rugsėjo 8 d., penktadienis: 10.00 – 18.00
rugsėjo 9 d., šeštadienis: 11.00 – 22.00 (nuo 19.00 vyks koncertas: https://www.facebook.com/events/332968439081910)
rugsėjo 10 d., sekmadinis: 11.00 – 17.00.
_____

Apie parodą:

[NE]KRITIKA

Paroda veiks: 2023 09 07 – 09 30

Paroda „[ne]Kritika“ pristato Alisos Palavenis „Terra Plastica“ bei Justo Kažio „Savikritikos beieškant“ meninius projektus.

Parodoje pristatomi iš pirmo žvilgsnio labai skirtingi meniniai projektai, tačiau tuo pat metu siejami bendro jungties taško – ironiškos savikritikos, tiek asmeninės, tiek nuasmenintos, bet abiem atvejais universalios. Parodos autoriai kviečia žiūrovus susimąstyti apie savo vaidmenį kuriant harmoningesnį santykį su savo aplinka, pabrėždami kritinio mąstymo, savirefleksijos ir atsakomybės jausmo svarbą.

Elgesio ar visuotinių normų kvestionavimas padeda atrasti silpnąsias vietas bei naujus požiūrio taškus – tai evoliucijos įrankis, padėjęs žmonėms išgyventi ir prisitaikyti prie kintančių aplinkos sąlygų. Tačiau tuo pat metu šis veiksmas kelia baimę ir nepatogumą. Galbūt todėl vyrauja nuomonė, jog savikritika destruktyviai veikia žmogaus psichiką ir yra žalinga bei turėtų būti pakeista užuojauta sau. Kaip teigia vienas iš parodos autorių, Justas Kažys, daugelis mūsų pradedame skęsti suvaidintos tolerancijos ir netikros užuojautos liūne, nedrįsdami, tingėdami, o gal ir nesuprasdami savęs kaip vientiso visatos tinklo dalimi bei apsiribodami savęs kaip individo matymu. Kūrėjas kvestionuoja šią nuostatą leisdamasis į savikritikos bei savųjų ribų paieškas – fizinių, dvasinių, socialinių, asmenybės ar savo kaip gamtos ar visatos dalies ribų. Išeidamas iš savo mokslinio būvio jis tyrinėja savo menines ribas – per prozinės poezijos tekstus bei vizualius kūrinius apie neatitikimą visiems priimtinoms normoms, socialinę neteisybę, bendrumo svarbą ir baimes tai pripažinti. Nestokodamas ironijos kūrėjas svarsto apie individo, visuomenės ir aplinkos santykį. Visoms savo riboms pripažinti jis mato kritiško požiūrio būtinybę.

Kritiškas žvilgsnis, ne tik į savo asmeninius, bet ir visuomenės elgesio modelius, labai svarbus ir globaliame kontekste, mėginant geriau suprasti žmogaus poveikį planetai. Mokslininkė ir aplinkosaugos aktyvistė Alisa Palavenis, pasirinkusi menininkės kelią, mėgina kelti ne tik jai, bet ir visiems aktualius klausimus apie kiekvieno individo indėlį ir atsakomybę kuriant Plastiko planetą (Terra Plastica), kurioje gyvename. Ironijos ir grotesko pripildyti kūriniai, atsirandantys iš kavinėse surinktų panaudotų plastikinių dangtelių bei pajūryje surenkamų šiukšlių, veda kūrėją į apmąstymus, į ką virs ši “vienkartinumo” tendencija ir žmogaus (ne)kultūros liekanos? Ar tai kaip elgiamės su mus supančia materija turi įtakos mūsų pačių egzistencijai? Gal ir mūsų gyvenimai savotiškai patapo vienkartiniais? O gal kada nors mūsų dienų šiukšlės taps naujos eros gintarais ir žmonės net su užsidegimu rankios po audros rastus keistus jų darinius? Tačiau iki tol – visa tai tėra žmogaus veiklos padarinių nuolaužos žemėje, liudijančios apie Antropoceno ekologines (ir ne tik!) problemas.

Apie parodos autorius:

Abu parodos autoriai į menus atkeliauja iš mokslo srities. Justas Kažys yra klimatologas, Vilniaus universiteto docentas, kurio mokslinių interesų laukas – klimato kaita. Justas yra parašęs daugybę eseistinių ir mokslinių straipsnių, tačiau pirmuosius eiliuotus tekstus jis pradėjo kurti prieš 5 metus. Per šį laiką jis jau spėjo sukurti tris proEzijos rinkinius bei sudalyvauti grupinėse parodose, tokiose galerijose kaip Arka („[į/iš]sišaknijimas / [up]rooting“) ar NDG („Miesto gamta: Pradedant Vilniumi“).

Alisa Palavenis yra chemijos mokslų daktarė, vaistininkė, aplinkosaugos aktyvistė ir meno kūrėja. Viena kitą papildančias, aplinkosaugines ir menines veiklas, ji vysto nuo 2019 metų, o savo įgūdžius tobulina VDA organizuojamuose kursuose. Lietuvoje kūrėja jau yra surengusi tris personalines tapybos parodas ir virš dešimt eko fotografijų parodų, iš kurių paminėtinos tapybos paroda galerijoje Aidas („Alisos stebuklamorfozės“), ir eko fotografijų parodos LR Seime („Pakelti ar palikti – niekieno šiukšlės gamtoje“) bei LR Aplinkos ministerijoje („Tremtis į amžinybę“).
_____

Parodos kuratorė: Liucija Dervinytė
_________
Adresas: A. Goštauto g. 11, įėjimas iš vidinio kiemo pusės.

[EN]

7-10 September, for the eighth time now, VILNIUS GALLERY WEEKEND invites you to get to know the capital’s art spaces, visit exhibitions, take part in guided tours, and meet the artists.

Kompresorinė also joins Vilnius Gallery Weekend and invites you to visit the exhibition [not]Criticising by Alisa Palavenis ir Justas Kažys.

Visiting hours during the gallery weekend:
Thursday, 7 September: exhibition opening 19.00 – 21.00
Friday 8 September: 10.00 – 18.00
Saturday 9 September: 11.00 – 22.00 (there will be a concert from 19.00: https://www.facebook.com/events/332968439081910)
10 September, Sunday: 11.00 – 17.00.
_____

About the exhibition:

[NOT]CRITICISING

Exhibition dates: 2023 09 07 – 09 30

“[not]Criticizing” – is an exhibition that features “Terra Plastica” by Alisa Palavenis and “In Search of Self-criticism” by Justas Kažys art projects.

This exhibition brings together two seemingly disparate art projects that share a common theme – ironic self-criticism, both personal and impersonal, as well as universal. The authors of this exhibition invite viewers to contemplate their role in cultivating a more harmonious relationship with their surroundings, emphasising the significance of critical thinking, self-reflection, and accountability.

Questioning societal norms and behaviours is an instrumental tool for unearthing vulnerabilities and new perspectives. This adaptive mechanism has historically facilitated survival and adjustment to changing environmental circumstances. Simultaneously, it entails apprehension and discomfort. It’s perhaps for this reason that self-criticism is often viewed as destructive and detrimental to the human psyche, and it is suggested it should be replaced by self-compassion. Justas Kažys believes that nowadays many individuals find themselves mired in a facade of feigned tolerance and insincere compassion. By abstaining from self-examination, succumbing to laziness, or possibly failing to perceive ourselves as interconnected within the fabric of the universe, we confine our self-perception. Justas embarks on a journey of introspection and self-critique, exploring personal boundaries – physical, spiritual, social, and their connection to nature and the universe. Through prose poetry and visual artworks, he probes non-conformity to established norms, social injustice, the value of unity, and the fears associated with embracing it, as he departs from his scientific persona. His reflections on the interplay between the individual, society, and the environment are laced with irony. Justas highlights the necessity of a critical approach to acknowledge personal limitations.

Engaging in critical introspection extends beyond individual behavioral patterns, encompassing the broader societal context and its implications for the planet. Alisa Palavenis, a scientist and environmental activist, has transitioned into an artist’s role to raise queries pertinent not only to her, but to all – concerning each person’s role and responsibility in shaping the world filled with plastic (Terra Plastica) we inhabit. Her ironic and grotesque creations, crafted from discarded plastic caps collected from cafes and waste gathered along the shore, prompt contemplation on the trajectory of “disposability” and the remnants of human (un)culture. This line of thought compels Alisa to reflect on whether our treatment of the material realm influences our own existence. Could it be that our lives, too, have become disposable in some sense? Alternatively, could the waste of our times eventually transform into the treasures of a new era, with people eagerly collecting the curious formations unearthed after a storm? For now, it all remains the residue of human presence on Earth, bearing witness to the ecological challenges of the Anthropocene and beyond.

About the authors:

Both exhibiting artists have their roots in the realm of science. Justas Kažys, a climatologist and associate professor at Vilnius University, has dedicated his scientific pursuits to climate change. While Justas has written numerous essays and scientific articles, but his first poems were written 5 years ago. During this time, he has already produced three collections of “prosetry” and participated in group exhibitions at galleries such as Arka (“[up]rooting”) or NDG (“Urban Nature: Starting with Vilnius”).

Alisa Palavenis, with a PhD in chemistry and a background in pharmacy, has taken on the roles of environmental activist and artist. Since 2019 she has been developing her skills in courses organised by VDA. In Lithuania, she has already held three solo painting exhibitions and more than ten eco-photography exhibitions, including a painting exhibition at the Aidas Gallery (“Alisa’s Miraclemorphosis”), and eco-photography exhibitions at the Seimas of the Parliament of the Republic of Lithuania (“To Lift Up or to Leave – Nobody’s waste in the Wilderness”) and the Ministry of the Environment of the Republic of Lithuania (“An Exile into Foreverness”).
_____
curator: Liucija Dervinytė
_________
Address: A. Goštauto st. 11, entrance from the courtyard.