PREMJERA „VIENAS KELIAUJANČIO DAILININKO GYVENIMO NUTIKIMAS” (rež. Povilas Makauskas)

„Transmutation Theatre“ – tai eksperimentinio teatro grupė, kūrybiniuose procesuose siekianti autentiškos ir šiuolaikiškos kūrybinės tapatybės paieškas jungti su teatro meno tradicijomis, alcheminės pasaulėvokos atspindžiais. Spektaklis „Vienas keliaujančio dailininko gyvenimo nutikimas“ – tai šiuolaikinės Argentinos literatūros meistro Cesario Airos romano interpretacija.

Lietuviškojo vertimo leidėjai teigia:

„Césaris Aira (Sesaris Aira), rašytojas, kritikas, vertėjas, gimė 1949 metais Koronel Pringlese, Argentinoje. Aira – vienas reikšmingiausių ir unikaliausių šiuolaikinių Lotynų Amerikos kūrėjų, garsėjantis produktyvumu, – iki šiol yra išleidęs per 120 knygų, jos išverstos į daugiau nei trisdešimt pasaulio kalbų. Nors akivaizdžiai įkvėpta prancūzų siurrealistų, dadaistų ir didžiojo Argentinos rašytojo Jorge’ės Luiso Borgeso, Airos kūryba klasifikacijai nepaklūsta, o pats jis dažnai pavadinamas nepailstančiu literatūros novatoriumi. Savo rašymo techniką Aira apibūdina kaip „skrydį pirmyn“, „kontinuumą“ – sugalvojęs knygos idėją, jis leidžia vaizduotei laisvai plėtotis ir kurti pasakojimą, o pajutęs, kad reikia baigti, savo rankraščių niekada netaiso.

„Vienas keliaujančio dailininko gyvenimo nutikimas“ – romanas, pasakojantis apie vieną vokiečių tapytojo Johano Morico Rugendo (1802–1858) gyvenimo tarpsnį. Jis, lydimas ištikimo draugo Roberto Krauzės, iškeliauja į Lotynų Ameriką, siekdamas parsivežti galybę įsimintinų, Europoje nematytų peizažų eskizų. Ir nors Rugendas iš tiesų ilgainiui tampa vienu reikšmingiausių XIX a. keliautojų-peizažistų, ši knyga nėra menininko biografija – Césaris Aira nuaudžia siurrealią istoriją, kuri sukasi apie pagrindinį Rugendo tikslą – nukeliauti į „mistišką Argentinos tuštumą, tą tašką neaprėpiamose platumose, kur horizontas iš visų pusių plyti vienodu atstumu.“

Režisierius Povilas Makauskas pasakoja apie kuriamą spektaklį:

„Šis romanas atveria ir demaskuoja esminius XXI a. žmogaus skaudulius, žaidžia su jo iliuzijomis, slapčiausiais troškimais, žaizdomis, kūnu, tikėjimu. Visa tai C. Aira sukuria, regis, pačiu paprasčiausiu būdu – panardindamas skaitytoją į neapsakomai kruopščiai, tiksliai ir jautriai pavaizduotą draugystės temą. Pasakodamas apie dviejų dailininkų likimą Argentinos laukinėje gamtoje, autorius tarsi siekia pažadinti idealą. Draugystės idealą. Taigi spektaklį, jo santykį su žiūrovu interpretuojame ir kuriame kaip draugystės seansą.

Spektaklio pagrindinis veikėjas – dailininkas J. M. Rugendas. Jis – kūrėjas su savita, labai gražia mikrokosmo esme. Rugendas išgyvena kelis žaibo smūgius, alinančias keliones lygumose, skausmo, euforijos priepuolius, haliucinacijas. Peizažas jam tampa visu kūnu patiriamu reiškiniu: laukinėje gamtoje iš pagrindų kinta matymas, sapnai, psichika, net ir smulkiausi dalykai – dailininko santykis su amato įrankiais, metodais, technikomis. Visgi spektaklyje norima apčiuopti ir susitelkti į kryptingą (vidinį) Rugendo judėjimą, transformaciją neabejotinai sunkiausiu jo gyvenimo metu. Žiauriausių gyvenimo įvykių akivaizdoje pagrindinis pasakojimo veikėjas lėtai ir ryžtingai juda intuicijos ir tikėjimo kryptimi. Tai yra išties brandi laikysena, sužadinanti minties polilogą apie išbandymo kainą, jo prasmę, iš jo kylantį atsinaujinimą.

Spektakliu keliu klausimą: ar galima Rugendą interpretuoti it šiuolaikinį meno pasaulio herojų? Rugendo troškimai atskleidžia menininko drąsą pasirinkti autentikos paieškos, jos atnaujinimo kryptį. Toks besiformuojančio jauno menininko įvaizdis aktualus savu netipiškumu. Matau didelę socialinę ir kultūrinę vertę kalbėti būtent apie menininką, veikiamą iniciacijos poreikio, apie jauną kūrėją, siekiantį pirmapradiškumo pajautos. Visgi iniciacijos (o tuo pačiu ir brandos) stygius tampa viena aktualiausių temų medijų, antropoceno epochos visuomenėse.

Pirmą kartą perskaitęs romaną tyliai ištariau: „Dokumentinė pasaka.” Viliuosi šį pojūtį perteikti žiūrovui. Kurdami spektaklį stengėmės atsisakyti imitacijos, perteklinio vaizdų naudojimo ir artėti link teatro meno kalbos, sutelktos į aktorinius procesus ir aktorines galimybes. Manau, kad šis spektaklis žiūrovui bus įdomus kaip vaidybinio proceso ir teatro laboratorija.“

_____

Režisierius ir inscenizacijos autorius – Povilas Makauskas

Šviesų dailininkas – Karolis Zajauskas

Kompozitorius ir garso menininkas – Mantas Mockus

Kostiumų dailininkė – Dominyka Kačonaitė

Vaidina:

Johanas Moricas Rugendas – Karolis Legenis

Robertas Krauzė – Robertas Petraitis

Spektaklis vyks:
Gruodžio mėnesio 1, 2, 3 dienomis 20 val. meno erdvėje „Kompresorinė“

Renginio trukmė: ~ 1.30 val.
Pertraukos: vienos dalies
Renginio kalba: lietuvių
Ikimokyklinio amžiaus vaikai į spektaklį neįleidžiami
Vaikai įleidžiami nemokamai: ne
Amžiaus cenzas: N-16
Pavėlavę žiūrovai į salę neįleidžiami

*Spektaklio metu (kaikuriose scenose) bus naudojamos blyksinčios šviesos, garsi muzika, leidžiami dūmai.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba